Atėjo patikrinimo diena. Kadangi anuomet dirbau kolegijoje administratore , į ofisą įėjau truputį įsitempusi, nors vusus failus jau buvau paruošusi patikrinimui. Savo stačiuje laikiau dėžutę su ‚Gyvenimo duona‘ (Dievo žodis), iš kurios kasdien ištraukdavau žinutę prieš pradėdama savo darbą. Tą dieną, kai stvėriau dėžutę, ištraukiau Izaijo 41,10: „Nebijok, nes aš su tavimi esu, nebūgštauk, nes aš esu tavo Dievas! Tave stiprinsiu, – padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“. Perskaičiusi šią žinutę apsiraminau ir nebejaučiau savyje baimės bei nerimo. Auditoriai atvyko po dešimtos ir kaip įprastai patikrinimą pradėjo nuo buhalterijos failų. Turėjau ankstesnę patirtį su auditoriais pateikiant nereika;ingus užklausimus ir randant priekabių kaip vedamos bylos ar panašiais dalykais. Bet tą dieną tokių užklausimų nebuvo ir aš dėkojau Viešpačiui, kad ištesėjo savo pažadą.

Po pietų pertraukos , prieš pradėdama darbą  aš taip pat atidarydavau dėžutę ‚Gyvenimo duona‘.  Mano nuostabai aš vėl ištraukiau eilutę iš tos pačios knygos, bet kitą eilutę, Izaijo 41,13: „Nes aš Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš Tas, kuris tau sako: ‚Nebijok, aš tau padėsiu! ‘“. Aš tikėjau, kad viskas vyks sklandžiai. Vakare mano vedamų bylų patikrinimas buvo baigtas ir nesulaukiau iš auditorių komandos nė vieno neigiamo komentaro. Pakylėjau savo širdį su padėka Dievui po darbo eidama namo.

Tą vakarą buvo kassavaitinis maldos susirinkimas su bendrabučio studentais. Šia patirtimi pasidalijau su studentais, ir taip Dievas man suteikė galimybę sustiprinti jų tikėjimą Dievo žodžiu. Taip, kiekvienas Biblijos pažadas yra skirtas mums ir mes turime juos pasiimti. Į charizmatiną atsinaujinimą aš atėjau dalyvaudama , ispanų kunigo t. Marcellino Iragui  vedamose rekolekcijose. Vienoje iš savo knygų jis rašė:

„Yra trys žingsniai:

1. Dievas pažada;
   2.  Žm0gus atsiliepia;
   3.  Dievas ištesi savo pažadus.

Dažniausiai mes praleidžiame antrąjį žingsnį ir todėl Dievas negali ištesėto savo pažado.“

Ar taip yra mūsų gyvenime? Mes atsiliepiame į Dievo pažadą, kai tikime tuo, ką Jis sako ir pasiimame tą pažadą. Tada mes patirsime Dievo ištikimybę ir galime patirti jaudulį, kai Dievo žodis tampa kūnu mūsų gyvenimuose. Nenuostabu, kad įkvėktas Ųventosios Dvasios pranašas Jeremijas pasakė: „Kai tavieji žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę“ (Jer 15,16). Kartu su psalmistu mes galime sakyti: „Tavo žodžiai, Viešpatie, saldesni už medų“ (Ps 119,103b).

Mary Pereira

Kiekvienas esame unikalus ir brangus Jam.  Nė vienas neturime būti atstumtas ir atmestas. Dievas kiekvieną siunčia į šį pasaulį su misija ir aprūpina jį reikalingais gebėjimais. Elena Keller, nors ir gimė sveiku kūdikiu, būdama pusantrų metų buvo kakirsta ligos nuo kurios apkurto ir apako. Bat ji įrodė esanti apdovanota, kad išmoko brailio rašto. Taip, Dievas ją apdovanojo ją reikalingais talentais, kad ji patapo aklųjų kovotoja. Istorija atskleidžia daugybę žmonių, kaip ji, kurie duoda žmonijai palankių įnašų savo entuziazmu, pasitikėjimu ir sunkiu darbu nepaisant savo neįgalumo, nes jie atsidavė Dievo planui ir bendradarbiauja su Jo malone. “Viešpatie, tu skiri mums gerovę, – nes juk tu atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus” (Iz 26,12). Kai mes atiduodame savo gyvenimus į Jo rankas, visą mūsų vargą ir sumaištį, jis pakeičia kažkuo gražiu Sau ir kitiems!

Dievas myli ir gerbia kiekvieną, kurį yra suskūręs. Jis yra mūsų puodžius. KAip Jis apreiškę pranašui Jeremijui: “Kaip molis puodžiaus rankose, taip mano rankoje esate jūs” (Jer 18,6). Jis minko molį savo rankose su didžiule meile.

Kiekvienas esame unikalus ir brangus Jam.  Nė vienas neturime būti atstumtas ir atmestas. Dievas kiekvieną siunčia į šį pasaulį su misija ir aprūpina jį reikalingais gebėjimais. Elena Keller, nors ir gimė sveiku kūdikiu, būdama pusantrų metų buvo kakirsta ligos nuo kurios apkurto ir apako. Bat ji įrodė esanti apdovanota, kad išmoko brailio rašto. Taip, Dievas ją apdovanojo ją reikalingais talentais, kad ji patapo aklųjų kovotoja. Istorija atskleidžia daugybę žmonių, kaip ji, kurie duoda žmonijai palankių įnašų savo entuziazmu, pasitikėjimu ir sunkiu darbu nepaisant savo neįgalumo, nes jie atsidavė Dievo planui ir bendradarbiauja su Jo malone. “Viešpatie, tu skiri mums gerovę, – nes juk tu atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus” (Iz 26,12). Kai mes atiduodame savo gyvenimus į Jo rankas, visą mūsų vargą ir sumaištį, jis pakeičia kažkuo gražiu Sau ir kitiems!

Kartą kelavau traukiniu (užsienyje) ir vagone buvo grupė kurčnebylių jaunuolių. Man buvo malonu stebėti kaip jie džiaugsmingai bendrauja tarpusavyje, netgi juokaują kūno kalba ir daug juokiasi! Dėkojau DIevui, kad Jis suteikė jiems džiaugsmo dvasią ir pasitenkinimą, kurio mums dažnai trūksta.

Mes turime pripažinti visų dovanų ir palaiminimų Davėją. Kaip sako šv, PAulius: “Dievo malone esu, kas esu” (1Kor 15,10).“Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs” (1Kor 4,7).

Mary Pereira

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų, Vokiečių ir Slovakų.

   Kalėdos yra mūsų Išganymo šventė. Dievo sūnus tapo Žmogaus sūnumi, gimusiu iš Mergelės Marijos kaip pasaulio Gelbėtojas, kaip „šviesa pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbė“ (plg. Lk 2, 32). Su Jo atėjimu nušvito pasaulio šviesa; Taikos kunigaikštis gimė, kad amžinai viešpatautų mūsų širdyse. Pagarbinkime šį šventą kūdikį – ‚Emanuelį‘, ‚Dievą su mumis‘ gulintį ėdžiose mūsų namuose, bažnyčiose ir įstaigose. Suvokime, kad šis kūdikis džiaugiasi kukliomis sielomis. Todėl ‚dvasios vargdieniai‘ turi daugiau priežasčių švęsti Kalėdas. „Džiaugsmas pasauliui, nes gimė Išganytojas“.  Išoriškas šventimas. Spalvingos dekoracijos ir brangus maistas negali pakeisti vidinio džiaugsmo.

Melskimės: Viešpatie, padaryk mus žmonėmis, ant kurių ilsisi tavoji malonė, kad mes būtume verti priimti tavo džiaugsmo ir ramybės palaiminimus šiuo šventiniu metu.

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų, Vokiečių ir Slovakų.

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų ir Slovakų.

Today we start the Triduum -the 3 days of special prayer in view of the Feast of our Lady on 8th December

Mes visi žinome, kad buvome Jubiliejiniuose Gailestingumo metuose, kurie prasidėjo 2015 – ųjų gruodžio 8 – ąją Nekalto Prasidėjimo šventėje ir baigiasi 2016 – ųjų lapkričio 20 – ąją, Kristaus Karaliaus šventėje. Mes esame privilegijuoti gyventi šiuo malonės laiku jubiliejiniuose Gailestingumo metuose, per kuriuos netgi galime pelnyti visuotinius atlaidus (visiškas laikinos bausmės už nuodėmę atleidimas), jeigu mes sakramentiškai išpažįstame savo nuodėmes ir dedame visas pastangas gyventi malonėje (Bažnyčioje mokymas ir praktika yra glaudžiai susiję su Atgailos sakramento pasekmėmis), priimti Jėzų Šventojoje Komunijoje ir meldžiantis popiežiaus intencija. Popiežius mums primena, kad klausykla nėra vieta, kur padedame savo nuodėmes. Bet taip pat ir Dievo gailestingumo vieta. Katalikų Bažnyčios katekizmas 1465 paragrafe moko, kad „kunigas yra gailestingosios Dievo meilės nusidėjėliams ženklas“.

Paskelbdamas šiuos Jubiliejinius metus popiežius Pranciškus norėjo, kad mes labiau įsitikintume nuostabiu Dievo Gailestingumu, ir patirtume tą gailestingą meilę savo kasdieniame gyvenime ir tuo pat metu rodytume gailestingumą aplinkiniams.

Yra žmonių, kurie galvoją įvykdę daugybę sunkių nuodėmių ir jiems nėra išeities. Jeigu mes taip galvojame, tai yra todėl, kad turime klaidingą Dievo, mūsų Tėvo įvaizdį, kurį izraelitams pateikė Mozė, „Viešpats yra gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“ (Iš 34,6). Jėzus matomas nematomo Tėvo veidas (Kol 1,15), atspindi šį Gailestingąjį Tėvą savo gyvenimu ir mokymais. Pasikliaukime Viešpaties gailestingumu ir veskime žmones Jo apkabinti.. Šv. Jonas Auksaburnis yra pasakęs: „Vietoj to, kad verktumėte už savo nuodėmes, galvokite apie Dievo gailestingumą“.

Šv. Faustina yra žinoma kaip gailestingumo apaštalė. Kartą šėtonas jau pasakė: „Tu man darau daugiau žalos, nei 1000 sielų drauge puolančių mane. Kai tu kalbi apie Dievo gailestingumą nuodėmingoms sieloms, kurios turi ateiti pas mane, aš jas prarandu. Kai tu įmerki jas į Dievo gailestingumo vandenyną, jos pasiekia dangų.“

Kartą viena Šv. Arso klebono Mary Vianėjaus parapiejietė atėjo pas jį ir džiaugsmingai tarė: „Šiandien mano vyras nukrito nuo tilto, prasiskėlė galvą ir mirė. JO kūnas ir siela eis į pragarą.“ Tada Arso klebonas paklausė jos: „Kodėl taip sakai?“ Moteris atsakė: „Mano vyras buvo labai žiaurus žmogus. Kiekvieną vakarą jis grįždavo visiškai girtas ir labai mane mušdavo. Šįvakar jis grįžo po išgertuvių ir nukrito nuo aukšto tilto.“ Klebonas jos paklausė: „Kaip aukštai tiltas iškilęs iš vandens?“ Ji atsakė: „Oi, jis buvo labai aukštas. Jo galva atsitrenkė į akmenį ir jis iškart mirė.“ Giliai susimąstęs Arso klebonas švelniai jai tarė: „Kol jis krito iš tokio aukščio, jeigu jis šaukėsi Viešpaties, kai nueisi į dangų po mirties, tavo vyras gali pasitikti tave apsirengęs baltais rūbais!“

Tai yra nuostabus Viešpaties gailestingumas. Prisimindamas, ką Dievas kalbėjo per pranašą Joelį, Petras skelbė savo pirmojoje kalboje per sekmines: „Kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo bus išgelbėtas“ (Apd 2,21). Pasistenkime atgręžti kiek įmanoma daugiau  žmonių prie šio Gailestingo Gelbėtojo, „kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti“ (1Tim 2,4). „Nes buvo užmuštas ir nupirko Dievui savo krauju žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“ (Apr 5,9). Šv. Jonas apreiškime matė dangiškąją sceną: „Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešas sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose“ (Apr 5,9).

Gailestingumo durys yra mums atviros per vis1 gyvenimą. Šv. Faustinai Viešpats sakė: „Tie, kurie nepraeis pro gailestingumo duris, turės praeiti pro teismo duris“. Ir toliau vykdykime sąlygas, kurias nurodė popiežius, kad gautume atlaidus jubiliejiniais metais, netgi po jų uždarymo. Su Dievo malone ir Šv. Dvasios galia, pabandykime gyventi malonės stovyje, atskyrę save nuo nuodėmės, su tikra atgaila dažnindami išpažintį ir vertai priimdami Jėzų Švenčiausiame sakramente ir melsdamiesi popiežiaus intencijomis. Pasistenkime gelbėti sielas, kitų sielos, kurios giliai skęsta nuodėmės is sumaišties tamsoje, taip pat ir sielas skaistykloje (KBK 1471) savo teisias gyvenimais ir atgaila. Eikime „į kelius ir patvorius ir varu atvarykime, kad Šeimininko namai būtų pilni“ (Lk14,23).

Mary Pereira

„Buvau pasiryžęs  tarp jūsų nežinoti nieko kito, kaip tik Jėzų Kristų, ir tą nukryžiuotą“ (1 Kor  2,2)

Gyvendami savivalės ir malonumų pasaulyje, mes esame linkę į nuodėmę ir nepaklūstame įsakymams. Vėliau, kai mes kenčiame viso to pasėkmes, mes negalime to ištrinti iš savo gyvenimų. Bet Dievas iš savo amžinosios išminties ir meilės atsiuntė savo sūnų, kad prisiimtų ant savęs mūsų nuodėmes ir mirtų ant Kryžiaus vietoj mūsų, kad Jis galėtų mus prikelti iš nuodėmės mirties amžinajam gyvenimui. Viešpatie, dėkojame tau už tai.

Šiandien visas pasaulis kovoja prieš Kristų ir krikščionybę. Todėl meldžiame tave, Viešpatie Jėzau, kad tavo nepalyginama galybė, pažadinusi tave iš numirusių ir pasodinusi danguose Tėvo dešinėje (plg. Ef 1, 19-20), sugrąžintų netikintį pasaulį prie Kristaus kryžiaus papėdės. Tegul kryžiaus išaukštinimas ateina į kiekvieno tikinčiojo gyvenimą.

„Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims  – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis“. (1 Kor 1, 22-24)

Garbiname tave, Kristau, ir šloviname Tave, kad savo Kryžiumi atpirkai pasaulį.

Mary Pereira

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų, Vokiečių ir Slovakų.