Dievo žodis mumyse tampa kūnu
Atėjo patikrinimo diena. Kadangi anuomet dirbau kolegijoje administratore , į ofisą įėjau truputį įsitempusi, nors vusus failus jau buvau paruošusi patikrinimui. Savo stačiuje laikiau dėžutę su ‚Gyvenimo duona‘ (Dievo žodis), iš kurios kasdien ištraukdavau žinutę prieš pradėdama savo darbą. Tą dieną, kai stvėriau dėžutę, ištraukiau Izaijo 41,10: „Nebijok, nes aš su tavimi esu, nebūgštauk, nes aš esu tavo Dievas! Tave stiprinsiu, – padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“. Perskaičiusi šią žinutę apsiraminau ir nebejaučiau savyje baimės bei nerimo. Auditoriai atvyko po dešimtos ir kaip įprastai patikrinimą pradėjo nuo buhalterijos failų. Turėjau ankstesnę patirtį su auditoriais pateikiant nereika;ingus užklausimus ir randant priekabių kaip vedamos bylos ar panašiais dalykais. Bet tą dieną tokių užklausimų nebuvo ir aš dėkojau Viešpačiui, kad ištesėjo savo pažadą.
Po pietų pertraukos , prieš pradėdama darbą aš taip pat atidarydavau dėžutę ‚Gyvenimo duona‘. Mano nuostabai aš vėl ištraukiau eilutę iš tos pačios knygos, bet kitą eilutę, Izaijo 41,13: „Nes aš Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš Tas, kuris tau sako: ‚Nebijok, aš tau padėsiu! ‘“. Aš tikėjau, kad viskas vyks sklandžiai. Vakare mano vedamų bylų patikrinimas buvo baigtas ir nesulaukiau iš auditorių komandos nė vieno neigiamo komentaro. Pakylėjau savo širdį su padėka Dievui po darbo eidama namo.
Tą vakarą buvo kassavaitinis maldos susirinkimas su bendrabučio studentais. Šia patirtimi pasidalijau su studentais, ir taip Dievas man suteikė galimybę sustiprinti jų tikėjimą Dievo žodžiu. Taip, kiekvienas Biblijos pažadas yra skirtas mums ir mes turime juos pasiimti. Į charizmatiną atsinaujinimą aš atėjau dalyvaudama , ispanų kunigo t. Marcellino Iragui vedamose rekolekcijose. Vienoje iš savo knygų jis rašė:
„Yra trys žingsniai:
- Dievas pažada;
2. Žm0gus atsiliepia;
3. Dievas ištesi savo pažadus.
Dažniausiai mes praleidžiame antrąjį žingsnį ir todėl Dievas negali ištesėto savo pažado.“
Ar taip yra mūsų gyvenime? Mes atsiliepiame į Dievo pažadą, kai tikime tuo, ką Jis sako ir pasiimame tą pažadą. Tada mes patirsime Dievo ištikimybę ir galime patirti jaudulį, kai Dievo žodis tampa kūnu mūsų gyvenimuose. Nenuostabu, kad įkvėktas Ųventosios Dvasios pranašas Jeremijas pasakė: „Kai tavieji žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę“ (Jer 15,16). Kartu su psalmistu mes galime sakyti: „Tavo žodžiai, Viešpatie, saldesni už medų“ (Ps 119,103b).
Mary Pereira