(English) Assumption of Virgin Mary

image_pdfimage_print

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų, Vokiečių ir Slovakų.

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui (English) Assumption of Virgin Mary yra išjungti

(English) The Transfiguration of Jesus

image_pdfimage_print

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų ir Vokiečių.

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui (English) The Transfiguration of Jesus yra išjungti

(English) Forgiving Love

image_pdfimage_print

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų ir Vokiečių.

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui (English) Forgiving Love yra išjungti

(English) Walking with Jesus and Mary

image_pdfimage_print

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų ir Vokiečių.

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui (English) Walking with Jesus and Mary yra išjungti

(English) Healing through the renewal of our mind

image_pdfimage_print

Atsiprašome, šis puslapis galimas tik Jungtinių Valstijų Anglų ir Slovakų.

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui (English) Healing through the renewal of our mind yra išjungti

Jėzus iš tiesų prisikėlė, Aleliuja

image_pdfimage_print

Jėzaus prisikėlimas yra pagrindinis mūsų tikėjimo ir vilties šaltinis. Tai yra išganingo Dievo plano išpildymas. Kaip šventasis Paulius pasakė ‚Jėzus buvo paaukotas dėl mūsų unsikaltimų ir prikeltas mums nuteisinti‘ (Rom 4, 24b). Taigi prisikėlimas yra pamatas, ant kurio statomas mūsų tikėjimas. „O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“ (1 Kor 15, 14).

Jėzus ne kartą kalbėjo savo mokiniams apie savo Mirtį ir Prisikėlimą. Bet jie vistiek buvo sumišę ir suglumę dėl to kas vyko per Didžiojo Perėjimo dieną ir Didįjį (Kančios) Penktadienį. Bet Jėuzus niekada dėl jų nepasidavė. Jis vėl ir vėl bandė sutvirtinti jų tikėjimą pasirodydamas kaip priskėlęs Gelbėtojas.Dėl Fariziejų ir Rašto aiškintojų nukryžiavusių Jėzų baimės, kai jie slėpėsi tamsiuose kambariuose, ir kai jie stengėsi pabėgti iš įvykio vietos, Jėzus pasirodė jiems, kad sugrąžintų jų tikėjimą. Taip, kai mes gyvename netikrumo tamsoje, abejonėse, neviltyje, baimėje ir nusivylime, Jis dar labiua nori įeiti į mūsų gyvenimus, kad duotų mums savo džiaugsmą, ramybę, meilę, paguodą ir saugumą. Jis yra pasirengęs pripildyti mūsų gyvenimus visu tuo ‚be pinigų ir be kainos‘ (plg. Iz 55, 1). Jis nori pilnai įsitraukti į mūsų atmetimo skausmą, vienatvę, nesaugumą… ir išlaisvinti mus iš jų. Dėkokime prisikėlusiam Gelbėtojui, kuris nori eiti su mumis, tapti mūsų draugu, kad galėtume džiaugtis apsčiu gyvenimu. Dėl to Jis prisikėlė iš tikrųjų. Aleliuja!

Mary Pereira

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui Jėzus iš tiesų prisikėlė, Aleliuja yra išjungti

Kryžiaus kelias

image_pdfimage_print

Parapijos klebonas pastebėjo vieną parapijietę kasdien meldžiantys kryžiaus kelią ir uždegančią žvakę prie kiekvienos stoties. Ji labai pamaldžiai kalbėdavo visa maldas ir užbaigama stoties maldą ji mušdavosi į krūtinę: „Švenčiausioji Motina, perverk mano širdį ir atnaujink mano nukryžiuotojo Išganytojo žaizdas“. Vieną dieną po maldos ji priėjo prie kunigo, kuris pasidomėjo jos savijauta. Pasakodama apie savo gyvenimą ji pasak: „Tėve, aš daug kenčiu. Pasimelsk Dievui, kad Jis paimtų mano kentėimus. Tada kunigas jai tarė: „Kiekvieną dieną tu meldiesi Motnai Marijai ‚perverk mano širdį ir atnaujink mano nukryžiuotojo Išganytojo žaizdas‘. Ir dabar tu prašai mane melsti Dievo, kad paimtų tavo kentėjimus. Kieno maldos Dievas išklausys? Mano ar Motinos Marijos?“
Taip, labai dažnai mes neturime omenyje to, ko meldžiame. Labai prasmingame Kryžiaus kelio pamaldume, kai apmastome Kristaus kančią kiekvienoje stotyje, mes esame vedami vis labiau suvokti, kad Jis visa tai iškentė dėl mūsų nuodėmių. Mes meldžiamės: „Garbiname tave, Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį“. Jėzus noriai prieiėmė kryžių, ėjo Kryžiaus kelią ir galiausia atidavė savo gyvybę ant kryžiaus. „Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu“ (Jn 10, 18). Kiekvieną savo kančios akimirką Jis galvojo apie mus ir buvo pasirengęs viską iškęsti, kad atsiteistų už mūsų nuodėmes. Tokia buvo Jo meilė mums! „Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Rom 5, 8b).
Savo kasdieniuose kentėjimuose mes „savo kūnuosenešiojame Jėzaus žymes“ (plg. Gal 6, 17b). Kryžiaus kelio maldoje praųome Motinos Marijos „perverti mūsų širdis ir atnaujitimūsų nukryžiuotojo Išganytojo žaizdas“. Tai reiškia, kad mes turime būti pasirengę noriai priimti visas nuoskaudas ir įžeidimus, visokius persekiojimus, neteisingus apkaltinimus ir nepelnytus kentėjimus su Kristaus nuostata. Kaip Jėzus atėjo „ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45), mes, kaip Jo sekėjai turime būti pasirengę atiduoti savo gyvybes kaip išpirką už kitus. Melskimes ne kad būtų paimti mūsų kentėjimai, bet melskimės malonės ir jėgų juos norii priimti kaip išpirką už tuos, iš kurių patiriame kentėjimą, sujungdami suavo kentėjimus su Kristaus, ir turėdami Kristaus nuostatą iškęsti juos be pykčio, nepasitenkinimo, liūdesio; taip mes galime pakeisti savo kentėjimus į atperkančius kentėjimus. Tegul graži Kristaus kelio malda tampa reikšmingesnė ir vaisingesnė mūsų gyvenimuose.

Mary Pereira

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui Kryžiaus kelias yra išjungti

Gavėnia – savęs atsižadėjimo ir atsinaujinimo metas

image_pdfimage_print

Mūsu gyvenime šioje piligrimų žemėje mums yra padovanota dar viena Gavėnia. Tai yra Viešpaties duotas laikas ištaisyti savo praeities nuodėmingus kelius  savo gyvenime gilesne malda, pasninku , atgaila ir aukomis. Kontroliuodami savo kūno aistras, mes galime išlaisvinti kūną gilesnei maldai. Susilaikydami nuo maisto maes galime atidėti maistą ar pinigus, kad atiduotume juos vargstantiems ir tiems kam to reikia. Bažnyčia neverčia mūsų atlikti šių dvasinių pratybų, bet tai yra skirta tam, kad atnaujintų mūsų santykį su Dievu ir savo artimu. Tai savęs atsižadėjimo ir atsinaujinimo metas. Mes galime susilaikyti ne tik nuo meisto, bet taip pat ir nuo televizijos serialų, tuščių kalbų ir apkalbų, kitų teisimo, melo, atsidavimo geidulingoms aistroms… Mūsų pasninkas parodo mūsų apsisprendimą „mirties darbų , kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui (plg. Žyd 9, 14).

Senajame ir Naujajame Testamentuose matome pasninko ir maldos pavyzdžių, kai žmonė suvokia savo nuodėmes prieš Dievą arba kai jiems reikia vedimo ir jėgos iš Dievo. 40 pasninko ir maldos dienų primena mums 40 potvynio dienų Nojaus laiku (Per 17), 40 Izraelitų klajonių dykumoje metų pakeliui į Pažadėtąją žemę (Iš), 40 Mozės dienų praleistų ant kalno su Dievu (Iš 34, 28), karaliaus Dovydo 40 metų karaliavimas, 40 pranašo Elijo dienų kelionėje pakeliui į Horebo kalną (1Kar 19), 40 Ninevės žmonių atgailos ir pasninko dienų (Jon 3, 4 – 10), ir Jėzaus 40 maldos ir pasnnko dienų dykumoje (Mt4, 1 – 10). Tik tada mums tai bus naudinga, jei kiekvieną dieną skirsime truputėlį laiko apmąstant skaityti Šventąjį raštą, kad suvoktume šių įvykiš svarbą.

Dievas atleidžia mums mūsų nežinojimą, „bet dabar skelbia žmonėms, jog visiems visur God reikia atsiversti“ (Apd 17, 30). „Tiems, kurie daro atgailą, jis leidžia grįžti ir drąsina tuos, kurie yra netekę vilties“ (Sir 17, 24). Rytų Katalikų bažnyčiose, mišių liturgija baigiasi šiais žodžiais: „Mes nežinome ar vėl susirinksime į Mišių šventimą“. Taip, mūsų gyvenimas yra trapus ir neapibrėžtas. Bet kurią akimirką mus gali partrenkti automobilis, būti paralyžiuoti ar ištikti širdies smūgis…; ir taip atsiveria durys prieš mums atsisveikinant su šiuo žemiškuosju gyvenimu. Nepamirškime tiesos, kad gyvename laikų pabaigoje; kaip ‚apreiškimo metu‘Motina Marija apreiškė Fatimos regėtojai, seseriai Liucijai. Dievas dėl savo gerumo, mums suteikia dar vieną kartą malonės metą, kad pataisytume žalą ir skausmą savo gyvenimuose ir atkurtume savo pradinį ,Dievo atvaizdą‘ savyje (Per 1, 26. 27).Taip mūsų amžinasis gyvenimas Dievo karalystėje gali būti užtikrintas. Bet tam mes turime bendradarbiauti su Dievo malone. Šentoji Dvasia per šv. Paulių mums primena: „Kaipgi drįsti niekinti jo gerumo, pakantumo ir kantrumo lobius?! Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atsiversti? (Rom 2, 4).

Malda: Prayer: Gailestingumo ir užuojautos Dieve, mes ateiname pas tave siekdami atleidimo už savo nusižengimus. Atsiųsk ant mūsų savo Šventąją Dvasią ir leisk mums suvokti viską kas nėra iš tvavo karalystės. Mes sudedame savo gyvenimus į tavo rankas ir visame kame ieškome tavosios valios. Tegul ši gavėnia visškai perkeičia mūsų gyvenimus. Šventoji Dvasia, paliesk mūsų širdis ir uždek jas meile tau.

Mary Pereira

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui Gavėnia – savęs atsižadėjimo ir atsinaujinimo metas yra išjungti

Dievo žodis mumyse tampa kūnu

image_pdfimage_print

Atėjo patikrinimo diena. Kadangi anuomet dirbau kolegijoje administratore , į ofisą įėjau truputį įsitempusi, nors vusus failus jau buvau paruošusi patikrinimui. Savo stačiuje laikiau dėžutę su ‚Gyvenimo duona‘ (Dievo žodis), iš kurios kasdien ištraukdavau žinutę prieš pradėdama savo darbą. Tą dieną, kai stvėriau dėžutę, ištraukiau Izaijo 41,10: „Nebijok, nes aš su tavimi esu, nebūgštauk, nes aš esu tavo Dievas! Tave stiprinsiu, – padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“. Perskaičiusi šią žinutę apsiraminau ir nebejaučiau savyje baimės bei nerimo. Auditoriai atvyko po dešimtos ir kaip įprastai patikrinimą pradėjo nuo buhalterijos failų. Turėjau ankstesnę patirtį su auditoriais pateikiant nereika;ingus užklausimus ir randant priekabių kaip vedamos bylos ar panašiais dalykais. Bet tą dieną tokių užklausimų nebuvo ir aš dėkojau Viešpačiui, kad ištesėjo savo pažadą.

Po pietų pertraukos , prieš pradėdama darbą  aš taip pat atidarydavau dėžutę ‚Gyvenimo duona‘.  Mano nuostabai aš vėl ištraukiau eilutę iš tos pačios knygos, bet kitą eilutę, Izaijo 41,13: „Nes aš Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš Tas, kuris tau sako: ‚Nebijok, aš tau padėsiu! ‘“. Aš tikėjau, kad viskas vyks sklandžiai. Vakare mano vedamų bylų patikrinimas buvo baigtas ir nesulaukiau iš auditorių komandos nė vieno neigiamo komentaro. Pakylėjau savo širdį su padėka Dievui po darbo eidama namo.

Tą vakarą buvo kassavaitinis maldos susirinkimas su bendrabučio studentais. Šia patirtimi pasidalijau su studentais, ir taip Dievas man suteikė galimybę sustiprinti jų tikėjimą Dievo žodžiu. Taip, kiekvienas Biblijos pažadas yra skirtas mums ir mes turime juos pasiimti. Į charizmatiną atsinaujinimą aš atėjau dalyvaudama , ispanų kunigo t. Marcellino Iragui  vedamose rekolekcijose. Vienoje iš savo knygų jis rašė:

„Yra trys žingsniai:

  1. Dievas pažada;
    2.  Žm0gus atsiliepia;
    3.  Dievas ištesi savo pažadus.

Dažniausiai mes praleidžiame antrąjį žingsnį ir todėl Dievas negali ištesėto savo pažado.“

Ar taip yra mūsų gyvenime? Mes atsiliepiame į Dievo pažadą, kai tikime tuo, ką Jis sako ir pasiimame tą pažadą. Tada mes patirsime Dievo ištikimybę ir galime patirti jaudulį, kai Dievo žodis tampa kūnu mūsų gyvenimuose. Nenuostabu, kad įkvėktas Ųventosios Dvasios pranašas Jeremijas pasakė: „Kai tavieji žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę“ (Jer 15,16). Kartu su psalmistu mes galime sakyti: „Tavo žodžiai, Viešpatie, saldesni už medų“ (Ps 119,103b).

Mary Pereira

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui Dievo žodis mumyse tampa kūnu yra išjungti

Puodžius ir molis

image_pdfimage_print

Kiekvienas esame unikalus ir brangus Jam.  Nė vienas neturime būti atstumtas ir atmestas. Dievas kiekvieną siunčia į šį pasaulį su misija ir aprūpina jį reikalingais gebėjimais. Elena Keller, nors ir gimė sveiku kūdikiu, būdama pusantrų metų buvo kakirsta ligos nuo kurios apkurto ir apako. Bat ji įrodė esanti apdovanota, kad išmoko brailio rašto. Taip, Dievas ją apdovanojo ją reikalingais talentais, kad ji patapo aklųjų kovotoja. Istorija atskleidžia daugybę žmonių, kaip ji, kurie duoda žmonijai palankių įnašų savo entuziazmu, pasitikėjimu ir sunkiu darbu nepaisant savo neįgalumo, nes jie atsidavė Dievo planui ir bendradarbiauja su Jo malone. “Viešpatie, tu skiri mums gerovę, – nes juk tu atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus” (Iz 26,12). Kai mes atiduodame savo gyvenimus į Jo rankas, visą mūsų vargą ir sumaištį, jis pakeičia kažkuo gražiu Sau ir kitiems!

Dievas myli ir gerbia kiekvieną, kurį yra suskūręs. Jis yra mūsų puodžius. KAip Jis apreiškę pranašui Jeremijui: “Kaip molis puodžiaus rankose, taip mano rankoje esate jūs” (Jer 18,6). Jis minko molį savo rankose su didžiule meile.

Kiekvienas esame unikalus ir brangus Jam.  Nė vienas neturime būti atstumtas ir atmestas. Dievas kiekvieną siunčia į šį pasaulį su misija ir aprūpina jį reikalingais gebėjimais. Elena Keller, nors ir gimė sveiku kūdikiu, būdama pusantrų metų buvo kakirsta ligos nuo kurios apkurto ir apako. Bat ji įrodė esanti apdovanota, kad išmoko brailio rašto. Taip, Dievas ją apdovanojo ją reikalingais talentais, kad ji patapo aklųjų kovotoja. Istorija atskleidžia daugybę žmonių, kaip ji, kurie duoda žmonijai palankių įnašų savo entuziazmu, pasitikėjimu ir sunkiu darbu nepaisant savo neįgalumo, nes jie atsidavė Dievo planui ir bendradarbiauja su Jo malone. “Viešpatie, tu skiri mums gerovę, – nes juk tu atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus” (Iz 26,12). Kai mes atiduodame savo gyvenimus į Jo rankas, visą mūsų vargą ir sumaištį, jis pakeičia kažkuo gražiu Sau ir kitiems!

Kartą kelavau traukiniu (užsienyje) ir vagone buvo grupė kurčnebylių jaunuolių. Man buvo malonu stebėti kaip jie džiaugsmingai bendrauja tarpusavyje, netgi juokaują kūno kalba ir daug juokiasi! Dėkojau DIevui, kad Jis suteikė jiems džiaugsmo dvasią ir pasitenkinimą, kurio mums dažnai trūksta.

Mes turime pripažinti visų dovanų ir palaiminimų Davėją. Kaip sako šv, PAulius: “Dievo malone esu, kas esu” (1Kor 15,10).“Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs” (1Kor 4,7).

Mary Pereira

Paskelbta temoje Miscellaneous | Komentarai įrašui Puodžius ir molis yra išjungti