„Sveika Karaliene, Motina Dievo, mūsų gyvybe, paguoda ir viltie“
Rugpjūčio 22 d. Bažnyčia švenčia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Karalienės šventę. 1954 m. spalio 11-ąją enciklikoje, paskelbdamas Mariją Karaliene, Kristaus Vikaras ir Bažnyčios Ganytojas Popiežius Pijus XII dėstė šitaip: „Nuo ankstyvųjų amžių krikščionys tikėjo, kad Mergelė Marija, iš kurios gimė Aukščiausiojo Sūnus, gavo malonės privilegiją virš visų Dievo sukurtų kūrinių. Jis ‘karaliaus Jokūbo namuose per amžius’ (Lk 1,33), ‘Taikos Kunigaikštis’ ir ‘karalių Karalius ir viešpačių Viešpats’ (Apr 19,16). Krikščionys, apmąstydami asmeninį ryšį tarp motinos ir sūnaus, greitai pripažįsta Dievo Motinos aukščiausią orumą. Paskutiniame Garbingųjų rožinio slėpinių slėpinyje mes apmąstome Švenčiausiosios Mergelės Marijos vainikavimą dangaus ir žemės Karaliene.
Švč. Mergelės Marijos vainikavimas – S. Botticelli (WGoA)
Taigi nekeista, kad ankstyvosios Bažnyčios tėvai Mariją vadino „Karaliaus Motina“ ir „Viešpaties Motina“, pagrįsdami savo nuostatas Arkangelo Gabrieliaus žodžiais, kai jis išpranašavo, jog Marijos Sūnus karaliaus per amžius (Lk 1,32-33); taip pat ir Elžbietos žodžiais, kuriais ji pagarbiai ją pasveikino ir pavadino ‚mano Viešpaties Motina‘ (Lk 1,43). Tuo būdu jie aiškiai pareiškė, kad ji gavo tam užtikrintą ir išaukštintą padėtį iš savo Sūnaus karališko orumo (iš enciklikos Ad Caelli Reginam).
Taip, Motina Marija Karalienė turi dalį savo Sūnaus Jėzaus Karaliavime. Karaliaus motina turi Karalienės vardą ir pagarbą. Pirmojoje Karalių knygoje mes skaitome apie atsitikimą, kur Batšeba, karaliaus Saliamono motina, darė įtaką karaliui, ragindama šį kažką daryti: „Batšeba nuėjo pas karalių Saliamoną pasikalbėti dėl Adonijo. Karalius pakilo pasitikti ir nusilenkė jai. Tuomet atsisėdo soste ir liepė pastatyti kitą sostą motinai karalienei. Ji atsisėdo jo dešinėje. „Turiu į tave vieną mažytį prašymą, – tarė ji, – neatsisakyk man jį įvykdyti.“ – „Prašyk, mano motina, – tarė jai karalius, – aš tavęs neatstumsiu“ (1Kar 2,19-20). Lygiai tą patį dėl mūsų daro ir Motina Marija, dangaus Karalienė. Vienintelė neišvengiama sąlyga dėl jos užtarimo yra, kad mes būtume jos vaikai, klausydami jos ir darydami tai, ką sako jos Sūnus (plg Jn 2,5)
Kai Palaimintasis (kardinolas) Newman‘as, anksčiau buvęs anglikonų kunigas, apkabino katalikų tikėjimą, suvokdamas ‚lobį paslėptą lauke‘ (plg Mt 13,44), jis pilnai tikėjo ir puoselėjo visus ‚tikėjimo perlus‘ (Mt 13,45) Bažnyčioje. Jo žodžiais tariant: „Nė vienas neturi tokio priėjimo prie Visagalio, kaip Jo Motina, niekas neturi tokių nuopelnų, kokius turi ji. Jos Sūnus jai nieko neatsakys, ko tik ji beprašytų; ir tame yra jos galia. Kol ji gina Bažnyčią, nei aukštumos, nei žemumos, nei žmonės, nei piktosios dvasios, nei didieji monarchai, nei žmonių apgaulės, nei populiarusis smurtas negali mums pakenkti; nes žmogaus gyvenimas yra trumpas, bet Marija karaliauja virš visko, ji Karalienė per amžius“ (John Henry Newman; ‚Meditacijos ir Maldos’ 1 dalis). Šv. Bernardas, uolus Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbintojas, meldėsi: „Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie tavęs, šaukiasi tavo pagalbos ir prašosi užtariamas.“
Bažnyčios mokymas apie Mariją Karalienę yra labai aiškus. Popiežiaus Pijaus XII kalboje ‚Benedito Seia‘ skaitome: „Jėzus yra Amžių Karalius prigimtimi ir pergalės teise; per Jį, su Juo ir Jame, Marija yra Karalienė per malonę, dievišką giminystę, pergalės galia ir dėl ypatingo Tėvo pasirinkimo” (Radijo žinia Fatimoje 1946 m. gegužės 13 d., AAS 38.266). „Šventės tikslas yra, kad visi vis labiau pažintų ir karščiau garbintų gailestingą ir motinišką aukščiausią valdžią tos, kuri savo įsčiose nešiojo Dievą“ (Popiežiaus Pijaus XII enciklika Ad Caeli Reginam).
Taip, Motina Marija yra Karalienė, nes ji yra Kūrėjo, kuris yra „karalių Karalius ir viešpačių Viešpats (Apr 19,16), motina. Todėl Bažnyčia džiaugsmingai meldžiasi šios dienos Brevijoriaus rytmetinėje maldoje:
„Viešpats pasirinko ją savo mylimąja nuo pat pradžios; Jis pasiėmė ją gyventi su savimi“ (priegiesmis)
„Garbingiausioji pasaulio Karaliene, amžinoji Mergele Marija, tu pagimdei Viešpatį Kristų, mūsų Išganytoją.“ (Zacharijo giesmės priegiesmis)
Taigi melskimės kartu su Bažnyčia:
„Dieve, savo Sūnaus Gimdytoją paskyręs mūsų Motina ir Valdove, padėk mums Jos užtarimu pasiekti Tavo vaikų garbę Dangaus Karalystėje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris su Tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen (iš Brevijoriaus „Dievo tautos liturginės valandos“)
T. James Mariakumar ir Mary Pereira